Smėlio menas: kuriame be pieštukų

Ar kada nors bandėte piešti be pieštuko? O kurti paveikslus be dažų? Šią savaitę mūsų darželio vaikai įrodė, kad menas slypi paprastume – tereikia šiek tiek smėlio, kūrybingų rankyčių ir beribės vaizduotės. Nuo pirmos dienos smėlis tapo ypatinga žaidimų ir kūrybos erdve. Vaikai susidomėję tyrinėjo jo savybes, lietė, pylė, glostė, lygino sauso ir šlapio smėlio pojūčius. Kartu juokėsi, stebėjosi, klausė ir klausėsi – jų akys degė smalsumu. Smėlio dėžė virto tikra fantazijos karalyste. Čia kilo įspūdingos pilys su bokštais, atgimė dinozaurų pasauliai, išdygo tiltai, miestai, tuneliai ir net slaptos urvų sistemos. Mažieji su begaliniu užsidegimu statė, griovė, taisė ir kūrė iš naujo. Vaikus ypač džiugino galimybė piešti smėlyje pirštais – rašyti savo vardus. Vaikai su dideliu džiaugsmu piešė, eksperimentavo ir rašė smėlyje – tai leido jiems pasijusti tikrais kūrėjais. Smėlis jiems tapo ne tik žaidimų priemone, bet ir saviraiškos, emocijų išraiškos, ramybės ir laisvės simboliu.

                     Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Kristina M.