Kaip margutis rieda saulė
Per nušvitusį pasaulį.
Kaip margutis mėnuo rieda,
O žibutė skleidžia žiedą.
(V. Nemunėlis)
Kasmet, atbudus pavasariui ir sugrįžus paukščiams, švenčiama gražiausia pavasario šventė – Šv. Velykos. Kiekvienas vaikas savo šeimoje savaip švenčia šią šventę, tačiau yra bendri lietuvių liaudies papročiai, kurių visi laikomės. Kiaušinių marginimas, jų ridenimas, daužymas prieš suvalgant – tikrinant kieno margutis yra stipriausias.
Į darželį vaikai po Šv. Velykų susirinko kupini džiaugsmingų įspūdžių, nešini spalvingais margučiais. Pasaulis margas, o vaikų sunešti margučiai dar įvairesni. Vieni pagal senovines tautos tradicijas marginti vašku, natūraliais dažais. Kiti apklijuoti lipdukais ar vaivorykštės spalvomis išdažyti šiuolaikiniais dažais. Visi ypatingi ir labai gražūs, o gražiausias tas, kurį vaikas pats dažė.
Po pusryčių vaikai išskubėjo į lauką. Auklėtojos visus supažindino su Velykų šventės tradicijomis, papročiais: kiaušinių ridenimu, velykavimu, taškymusi vandeniu, supimusi supynėse. Lauke vaikų laukė gėlėmis padabintos sūpuoklės. Buvo pasuptas kiekvienas vaikas – kad augtų didelis ir sveikas. Nepamiršome ir tradicinio laistymosi vandeniu. Kam vandenėlio kliuvo daugiausiai – tas augs didžiausias ir bus sėkmingiausias. Grupių aikštelėse vaikai rado kiaušiniams ridenti paruoštus lovelius. O tada jau prasidėjo varžytuvės: kas nuridens kiaušinį toliausiai ar kieno kiaušinis bus taikliausias. Iki pat pietų lauke netilo vaikų klegesys. Džiugu, kad kiekvienas, tiek mažas, tiek didelis kasmet iš šios šventės išsineša dalelę geros nuotaikos ir džiaugsmo.
„Kregždutės“ l/d auklėtoja Edita Žukauskienė